bandau įsivaizduoti kaip atrodo nusviręs atsakymas. man primena teksto pasvyrimą. tačiau kai randu ir toliau panašių sugretinimų- nuolankumas bėga, drebulys laižo, galvoju, kad reikia žiūrėti į tai kaip į alegorines sąvokas. tuomet nebūtina pamatyti vaizduotėje to, kas parašyta. čia jau tas matymas kitoks. giluminis, nuojautomis. autorė skatina matyti daugiau negu sąmone, negu vaizduote.

Veržlus būsenų keitimasis, bėgimas išsilaisvinti iš jau netelpančių savy skausmo nuosėdų, nusivylimų... Stipriai, išraiškingai, savaip. Pagauna.
Pabaiga įdomiai sudėliota; tarsi pasirinkimui... kai galbūt net savy konkretaus aiškumo nepalieka...
Patiko, labai.

svaigumu girdo pilnatis
nuovargis virsta vilku
trankaisi į medžius
jauti laisvės skonį - man.

Taigi... broliai, broliai, brolai...

rožiniai sapnai...

ne jau nebe vilkai tavo broliai ../ar tai norėta pabrėžti ?

/laižai vienatvės druską
sužeistos letenos prakalba/
.... per šias dvi eilutes suprantu visą eilėraščio esmę......