Nes nesuprastieji moka gyventi,
kai nieko neturi aplinkui,
tik meilę tau, kurią tu pamiršai,
mat poetais juos aš vadinu...
Tavo žvirblis man kaip karas,
ačiū dievui, mirštu greitai,
dėkingas lieki už viską,
ko neištarė tavo kardai.
Šita pasaka buvo aistringa,
kol nesugedo amžinas variklis,
kažkada sakė tokių nebūna,
gaila manęs ten nebuvo,
tada kitoje įžvelgiau tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2008-11-15 19:11:42
Truputį pasibarstęs ir ne viskas tesusieina. Ypač pirmas posmas.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-15 19:05:50
kai nieko neturi aplinkui,
tik meilę tau, kurią tu pamiršai---
poetu pavadinčiau,
bet tavo žvirblis ---karo kardas jai? :)
sekmės.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-15 16:01:09
Oi, broli, kiek čia dar reikia dirbti, kad tavo pasiaiškinimas mylimajai būtų panašus į lit. tekstą.
Bet minties cinkelio jame yra. Taigi jei labai norėsi ir netingėsi šlifuoti savo tekstukų, vienąkart tu į Ją prabilsi poetine kalba.
Sėkmės. :)