Vėl prisėdo prie manęs laukinės žąsys...
Girtuoklės girnos vėl ėmė girtis.
Ir aš apglėbęs tą tylią svirtį, žengiau numirti,
Palikęs girnoms laukinę viltį,
Šiandien mėginsiu jai atsispirti.
O ta gražuolė sparnais plazdėjo
Ir su laukinėm žąsim nuskriejo...
Ko dar norėti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jurgino žiedas
Sukurta: 2008-11-15 19:43:52
Aš taip pat nesuprantu šio eilėraščio, tik kažkodėl jis prašėsi būt parašytas
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2008-11-15 19:13:48
Nepagavau, kas norėta pasakyti, nors išvedžioti, žinoma, galima
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-11-15 18:17:08
tai kad žodelių pernelyg daug, o mintis patiko...
pritūpė laukinės žasys
giriasi girtuoklės girnos
apglėbęs svirtį žengiu mirt
liko tik viltis laukinė
blykstelt noras su žąsim
nulėkė gyvent
:-)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-15 14:14:41
Nieko nereikia norėtį , lyjant rudenio lietui , tik viltį:)