Vėl prisėdo prie manęs laukinės žąsys...
Girtuoklės girnos vėl ėmė girtis.
Ir aš apglėbęs tą tylią svirtį, žengiau numirti,
Palikęs girnoms laukinę viltį,
Šiandien mėginsiu jai atsispirti.

O ta gražuolė sparnais plazdėjo
Ir su laukinėm žąsim nuskriejo...

Ko dar norėti?