Mano vaškuoti lapai dega
rudens šaltų liepsnų prote
paklydusios svajonės klega
paklydę paukščiai sukasi lauke
stiklinio lašo mėly ištremti
šėšėlius atspindžiai sugaudo
ant skruosto šąla bučiniai maži
ant veidrodžio
ant pagiringo mano lango
užklysta vien šešėlis garso į namus
o pirštai braukia rūką akyse
tikrovėj žaidžia sapnas neramus
nes man taip paprata gyvent nakčia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2008-11-15 12:54:27
dėl sudėtingos konstrukcijos hm... o kodėl ne "prote paklydusios svajonės klega"? :)
dėkui už komentarus.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-15 08:47:02
Kaip įdomiai išdėliota mintis. Galima nujausti realybę, bet kai taip ramiai sudėlioti vaizdiniai, užlieja melancholija. Man patinka tokia nuotaika.