Mano vaškuoti lapai dega
rudens šaltų liepsnų prote
paklydusios svajonės klega
paklydę paukščiai sukasi lauke
stiklinio lašo mėly ištremti
šėšėlius atspindžiai sugaudo
ant skruosto šąla bučiniai maži
ant veidrodžio
ant pagiringo mano lango
užklysta vien šešėlis garso į namus
o pirštai braukia rūką akyse
tikrovėj žaidžia sapnas neramus
nes man taip paprata gyvent nakčia