aš nieko šiąnakt neturiu
tik širdį degančią krūtinėj
ir ilgesį bevardį atrandu
žarijom svilinantį sielą

aš pasiklystu tuštumoj
čia nieko nerandu: net nežinau, ko ieškau
ar laukiu -- vienišoj tamsoj
dar nepastačius ryto sienų

šitoj tokioj neįprastoj tyloj
vis taip tikiuos išgirst –
bent lašą sapno dūžtant
ant juodų nakties blakstienų.

aš šiąnakt nieko neturiu
ir gyvenu – keistai --
ramybės man turbūt per daug
pabudus bėglei mėnesienai