Santrauka:
Prie skambesio marių
O dar prisiliesiu, vos prisiliesiu
Prie skambesio marių, ledinio lietaus,
Prie akmenio gyslų, slenksčio pelėsio,
Kuris mano meilės dulkelę priglaus,
Kai lyrą poetų palaimina vėjai,
Aušroja kai skardžių žolė ir ūkai
Kur tu, obelėle, taip graudžiai žydėjai,
Kur tu mano sapną žieduos surinkai,
Kad vėl išbarstytum po baltą žvaigždyną,
Pro varno šešėlį ant geismo uolos--
Paliesti norėjau aš dangų tik gryną,
Su vyzdžiais kurio aš kas rytą keluos--
O dar prisiliesiu, vos prisiliesiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-11-13 21:07:14
malonūs prisilietimai
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-11-13 15:12:58
"O dar prisiliesiu, vos prisiliesiu..." - svarbi išvada.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-13 10:26:08
Man, atrodo, Giedre, kad Azatas vėl kels į Dainų konkursą.
Ir jeigu jam reikėtų mano paramos, mielai padėčiau.
Labai daug lyrikos, moters švelnumo, kažko tokio, kas šiuos posmus prilipdo prie dūšios.