Dar šviečia žiburys lange,
Galbūt manęs dar laukia...
Aš sugrįšiu...
Prisėsiu stalo papuošto baltai gale,
Į žvakę vidury rankas ištiesiu.

Atrieksiu duonos, trupinius švariai
Nubrauksiu į suskeldėjusį delną
Ir pajausiu,
Kaip duonos kvapas smelkiasi giliai...
Rugių lauku žaliuojančiu aš būsiu...

Nuplausiu dulkes nuo pavargusių pėdų.
Kaip godžiai geria mano kūnas vandenį
Ir švarą...
Kartosiu vos kelis žodžius maldų...
Būsiu pavasario sodu, kur tyliai šnara.

Kelionė tolima nuvargino mane.
Prigulsiu pailsėt... vėl kilsiu...
Ryšiuos...
Matau, dar šviečia žiburys vienam lange,
Galbūt manęs dar laukia... Grįšiu...