Žmonės tyliai pro šalį praeina.
Žmonės juokias ir verkia šalia.
Valanda tu mana vienišoji,
balkšvas mėnuo juodoj naktyje.
Kelias šaukia ir bėgantis laikas
suraukšlėja jaunas kaktas.
Žodžiai nieko ničnieko nereiškia,
jei širdis jų prasmės nesuras.
Žydi šypsenos – trapiosios žvaigždės.
Šviesios žvaigždės – visai neaukštai.
Aš nesieksiu, man jų nereikia:
svetimi ir šalti tai namai.
Valanda tu mana vienišoji,
kas sekundę mane atkartok,
kol dar skubam, kol bėgam į tolį,
kol dar laukiam, ilgimės kol.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-11 08:39:02
Ir dar nevienodi skiemenų skaičiai. Taip . Sudainuot lengva nebus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-11-10 19:40:25
Valanda tu mana vienišoji,
kas sekundę mane atkartok,
kol dar skubam, kol bėgam į tolį,
kol dar laukiam, ilgimės kol.
...patiko, ypač ketvirtasis stulpelis...graži daina...norėčiau ją išgirsti...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2008-11-10 12:09:53
Gal ir nieko tolia dainelė, bet neįsivaizduoju, kaip išdainuoti „kol“.