Santrauka:
At(s)iduodu nakties draugams - lietui ir gatvės žibintams...
Nurenk mane, rudens lietau,
palik tik peršviečiamą odą.
Grublėtais pirštais aimanų
daigstysiu šviesų rūbą gruodui.
Nebebijau minios dienos,
tiktai nakties žibintai
ramybės man neduoda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-11-05 22:57:09
Pasiruošimas gruodui šviesus ir šiltas... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-11-05 22:29:58
ir koks gi būtų ruduo, jei nenurengtų. gal ne tiek prieš minią, kiek prieš save.
o tuomet ir be žibintų giliau matos, ypač naktį...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-05 18:15:14
...lyg atgailautum?
:)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-05 10:39:37
Skauda. Tartum mano pačios išgyventa. Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-11-05 10:37:33
Nurenk mane, rudens lietau,
palik tik peršviečiamą odą
...puikios eilutės...labai...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-05 10:15:34
Gražu, Violeta, ir net nežinau -kodėl.
Gal kad pati graži.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-05 09:12:27
Jautru ir skaudu, bet... ne visi ir nakties žibintai spinduliuoja tamsą.