tu nežiūrėk į mane lyg iš tolimo kranto
kai smėlio pėdas jūra ilgesiu užlieja
užmerk akis kai vaizdas saulėj liejas
ir jausk mane kaskart įkvėpęs vėjo
tu nemylėk manęs lyg būčiau tik iš stiklo
įžiebk lyg žiežirbą tarp pirštų tarp delnų
įsiklausyk liepsnojančios širdies plakimo
lyg audroje nestabdomų bangų
tu nepaliesk manęs per žingsnį per atstumą
suspausk glėby lyg būčiau vien tik tavo
ir prisimink mane širdy lyg miegantį vulkaną
į kūną įsigėrusioj melodijoj nakties
teide
2008-11-02 16:05:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Amber
Sukurta: 2008-11-09 02:15:16
"suspausk glėby lyg būčiau vien tik tavo"
taip - noriu :) kasdien vis labiau... pasiskolinu;) :)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-08 17:22:03
pirmieji du posmeliai labai skambūs - vis kas nors susirimuoja, bet ne pagal griežtas taisykles - tai labai patrauklu. Paskutiniuoju kažkodėl išsimušama iš ritmo. Vaizdai neblogai parinkti.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-02 18:40:32
Man regis, jog gerai.Yra gražių palyginimų-,,lyg audroje nestabdomų bangų", galingą įvaizdį sukuria, nėra tobula, bet galima patikėti tuo, ką išgyvena eilėraščio žmogus.