tu nežiūrėk į mane lyg iš tolimo kranto
kai smėlio pėdas jūra ilgesiu užlieja
užmerk akis kai vaizdas saulėj liejas
ir jausk mane kaskart įkvėpęs vėjo

tu nemylėk manęs lyg būčiau tik iš stiklo
įžiebk lyg žiežirbą tarp pirštų tarp delnų
įsiklausyk liepsnojančios širdies plakimo
lyg audroje nestabdomų bangų

tu nepaliesk manęs per žingsnį per atstumą
suspausk glėby lyg būčiau vien tik tavo
ir prisimink mane širdy lyg miegantį vulkaną
į kūną įsigėrusioj melodijoj nakties