Saulės žodžiai nudegino žolę
ir šnabžda ji vėjui ilgai
apie tai, kuo tikėjo, svajojo,
ko neteko taip nelauktai.
Lapų paslaptis vėjas šiugždena
nykiems ir bevaisiams laukams.
Dienos degė, dabar tik rusena
atminties žarijų gaisais.
Ne nuo dūmų, smalkių ar dulkių,
nuo bėgimo tolyn dienų
debesim spalio apsunkęs,
šaukdamas Žilviną grįžti vardu...
Jau ruduo – laikas žegnotis,
laikas klauptis ir melstis, nes
gyvenimo nenuspėjamas šokis:
noris „pa“, o išeina „šlept“.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-01-21 10:55:58
o gyvenimas nėra ironiškas?
Anonimas
Sukurta: 2008-10-30 21:00:29
paskutinė eilutė kaži kokia ironiška :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-10-29 20:09:31
antras stulpelis žavus :))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-10-29 18:50:19
Dienos degė, dabar tik rusena
atminties žarijų gaisais.
Atitinka šiandieninę mano būseną...
Anonimas
Sukurta: 2008-10-29 18:07:07
Trečio ir ketvirto posmų pasukutinės dvi eilutės "iškrenta". Rimo norėtųsi kokybiškesnio.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-29 15:30:37
Lapų paslaptis vėjas šiugždena
nykiems ir bevaisiams laukams.
Dienos degė, dabar tik rusena
atminties žarijų gaisais.
Čia tai jaukiai