Aš išeisiu iš čia, kur manęs nebėra,
Kur tik retkarčiais sako – ji buvo.
Ir kitiems jau galbūt nebebūsiu gera,
Nesgi pilys vaikystės sugriuvo.
Eisiu ten, kur kažkam reikalinga esu,
Kur manęs neapkaltins vaidyba.
Nesakys, kad skrajoju aukščiau debesų,
Ir mylės nebe mirusią – gyvą.
Pasitiks mane žmonės šilti ir geri,
Pasitiks mane žmonės kitokie.
Tie, kur ranką ištiesia, suklupus kely,
O ne tie, kur į ašaras juokias.
Aš išeisiu iš čia, ir būtuoju laiku
Nekalbės jūsų baimė ir pyktis,
Aš išeisiu iš čia, aš išeisiu laiku,
Nes nemoku su vejančiais pyktis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-12-16 07:43:19
rimas vaikiskas. gerai, kad nemoki pykti. Suprantu tave
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2005-12-14 21:54:44
o ar poezija nėra tik "asmeniniai praregėjimai"? niekad nemaniau, kad savo patirtim turiu mokyi kitus...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-14 21:40:48
Pasitiks mAne žmonės šilti ir geri,
Pasitiks mAne žmonės kitokie.
Parodžiau kirčio klaidą, kai ritmo pėdeles tiksliai pėduoji...
Ką daryti??? Aš sukčiausi iš padėties, nes visur kitur beveik tobulai ritmuojama ir rimuojama. Tiesiog neapsižiūrėjai. Man irgi taip būna :)))))