Jeigu norėčiau kristi,
   tai tik į lapų krūvą.
            ....
Jeigu norėčiau šokti,
    tai tik Tango,
         apsiavusi
              senom mamos „lakierkom“,
                   su „banteliais“.
Jeigu šaukčiau,
    tai tik prieš vėją,
         kad greičiau
               ir tyliai užkimčiau
                   ir kad liautumėtės apsimetinėję,
                        kad girdėjot.
Jeigu norėčiau pažaisti,
    tai žaisčiau „sugedusį telefoną“.
          Pasakyčiau „paslaptį“
               į tavo „didelę“
                   „išklausančią“ ausį.
                          Laikui bėgant,
                                stebėčiau nustebusius žvilgsnius
                                      ir laukčiau, kol vėl parausi.
Jeigu nekęsčiau,
    tai tik iš visos širdies,
         kad bent kurį laiką nepamirščiau kodėl.
Jeigu bijočiau,
    tai apsimesčiau, tėti, tavim.
         Būčiau tvirta
              kaip betono siena.
                   Veidrodyje.
                        O nusisukus,
                             ištirpčiau kažkur,
                                  kur nepasiekia žodžiai,        
                                       šypsenos
                                           senienos.
Jeigu kažko labai norėčiau,
    tai būtų
        stiklinė vandens
            ir saulės truputis
                kažkur ten,
                   pasaulio kampe,
                       kur "čiukčiai"
                           užšąla po vieną
                               sutikę savas
                                   auksines
                                       žuveles.
                                
Jeigu pavirsti galėčiau,
    tai virsčiau
        vilku.
           Skurdžiu,
               vienišu,
                   be namų,
                       be tėvų,
                           be draugų,
                               be veidų,
                                   paprastai paprastu.
                                       Ir klajoti galėčiau
                                           tarp nakties ir dienos,
                                               o mėnulis – dievužis
                                                     grūmotų,
                                                         kad vis aš
                                                             ne toks.
                                                                  Kad vis aš
                                                                      ne toks.