Medinis namelis,
Jame tiek daiktų –
Ir skrynios, ir skėčiai
Pabunda kartu.
Ten sėdi, dulka
Kampe instrumentas,
O tu paėmęs suspaudi akordus
Ir grajini melodijas gražias.
Dainuoji tu ir sakai:
– Ale gerai varau.
Nusišypso
Akordeonas ir sako:
– O taip!
Kaip smagu tau pagraint
Tarp skrynių, skėčių, kėdžių.
Ir laimingas tu,
Kad radai šitą namą,
Kuris tau davė
Akordeoną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-10-23 00:28:27
Stringantis. bet visai gera mintis. Emocijos galėtų būti stipresnės. Cinkelio pasigedau vietomis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-10-22 18:25:33
neatidirbtas iki galo akordeonas:)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-10-22 18:20:17
:) ... būtent:sėdi akordeonas! Nes jis jau taip išsiilgęs to...suspaudimo(na, nuspaudimo, Ramune, nuspaudimo, kad grajintų! :) )...
Nuotaikingas,tikrai.Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-22 17:32:35
Gaila, kad man neišeina nieko prakalbint: bandžiau gitarą - burbėjo kažką nesuprantamo, bandžiau būgnus - ir tiek tik su savimi kalbėjo...
Anonimas
Sukurta: 2008-10-22 17:23:02
Hm. Taip sau...