Santrauka:
(vaikystės nuotykis)
O vinis tai jis? ar ji?
Vieną kartą
Į sieną
Vinį – kaip mintį – kaliau...
Pirštai nusprūdo,
Suskaudo...
Tačiau, jo(s) neradau.
Niekas šito nematė,
Nežino...
Tik truputį kraujavo.
Tačiau nuo to karto
Žvelgiu
Kita kryptimi – kaip visi.
Stigmos ir momenėliai
Užaugo.
Liko ji(s) trečia akimi.
Kuria kryptimi beėjau,
Jaučiau –
Lyg eičiau pro sieną kakta.
Tai, ką mačiau vis dažniau,
Skyrės
Nuo prievarta brukamo vaizdo.
O mano norai keistai
Su kitų
tikslais nesutapo.
Abejingumo kiautą pramušęs
Stebėjaus
Neatskleistu grožiu viduj.
Gal ir gerai, kad lig šiolei
Nieks nepaiškino,
Kodėl kiaurai sieną matau...
__________
Patariu – neatsitverk nuo kitų,
Juk per dažnai
Matom tik sieną – ne žmogų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-10-22 23:51:32
mintis į sieną vinim įkalta, ar žvilgsniu kiaurai perverta
Anonimas
Sukurta: 2008-10-21 09:55:39
Jei matai, tai ką nori matyti - gerai, net jei tam ir nepritaria stalo draugai. Nors ir kalam į sieną daugybę vinių, tik ant vieno kabiname naują menių.
Labas Baltas lape... Eilėraštis patiko, yra vietos landžiojimams tarp eilučių.