Trys sekundės vienumos.
Trys minutės norų.
O dabar išeik!
Išeik…
Man sunku.
Galiu tave paleist. Skrisk!
Išeik. . .
Tu negrįši, aš žinau.
Perkirptas žiedas.
Nebeliko nieko.
Noriu glaust tave.
Mylėt.
Turėt.
Bet tu geriau išeik!
Išeik!
Išeik!
Išeik!
Būk tu laimingas...
Tik trys sekundės vienumos.
Tik trys valandos kančios.
Neišeik!
Nenoriu.
Dar pabūk.
Juk žinau, kad myli.
O gal?
Dar patylėk kartu.
Tik tu neišeik...
Pasilik...
Tik trys sekundės vienumos.
Ir jos pranyks, kai tu išeisi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-30 17:55:56
Dar šiek tiek reikėtų susidėlioti vertybes.Dienoraščio forma.Vertinant kaip poeziją skystoka.Rašoma apie jausmus, bet jie labai suprimityvinami.Sunku parašyti apie meilę, kurios dar nėra.Kita vertus, kai nėra meilės,o svajoji gimsta gražios svajonės ir fantazija leidžia sukurti gražias eiles.Aišku, ne man spręsti, ką patyrėt, bet tai atrodo neįtikima ir netikra.O moksleiviškas polėkis turėtų leisti daugiau sukurti, galbūt daugiau aistros, daugiau svajonių norų,o čia tik neapsisprendusios mergiotės minčių kratinys-noriu, tai nebenoriu, galbūt vis dėl to noriu.Tai nėra blogai, tačiau reikėtų pateikti subtiliau.Sėkmės.Rašykit, dirbkit ir tobulėsit, svarbu nenuleisti rankų.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-10-20 19:24:00
Na, kam tokius apsiseiliojimus dėti į viešą erdvę?
Jei rašai dienoraštį - tai telieka jis tik tau. Nes tai, ką čia parašei daugiau neverta.