Rudenėjantis metų laikas
save, tarsi nubaustą vaiką,
ašaroti lange priverst gali...
Neišlyta paliks, kas yra ne jo valioj...
Ten esi tu.
Kol mintys matuoja
per kiek žingsnių mudu nutolę –
nubunda vardas lūpų kamputy,
degtuku įsižiebęs į buitį...
Šis sekundės dalies trapumas
pojūčiais perbėga kūnu,
realybėj sukeldamas griūtį...
Dar esi,
nes mokėjai būti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-10-24 18:25:14
realybėj sugriauta būtis- vardas tik lūpų kamputy
Anonimas
Sukurta: 2008-10-20 23:54:50
"Dar esi, nes mokėjai būti..."
Išmintingi žodžiai. Visas eilius išmintingas. Mokėti būti...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-10-20 11:17:24
įtaigiai perduotas ilgesys,
įtaigiai...
:)