Rudenėjantis metų laikas
save, tarsi nubaustą vaiką,
ašaroti lange priverst gali...
Neišlyta paliks, kas yra ne jo valioj...
Ten esi tu.
Kol mintys matuoja
per kiek žingsnių mudu nutolę –
nubunda vardas lūpų kamputy,
degtuku įsižiebęs į buitį...
Šis sekundės dalies trapumas
pojūčiais perbėga kūnu,
realybėj sukeldamas griūtį...
Dar esi,
nes mokėjai būti...