Einu gatve. Po kojom rudeniniai lapai čeža,
Tarytum slysta vienas paskui kitą
Ir švelniai liesdamiesi, laiką veža,
Bandydami kalbėt, kas dar nepasakyta.
Einu gatve. O lapai – sunkios mintys,
Pavargusios nuo saulės ir nuo vėjo,
Ir noras didelis dalintis
Patirtimi, kuri silpnėja...
Ir vėl gatve. Ir lapai krinta,
Atversdami gyvenimo vis naują lapą,
Ir tyliai šnabžda: „Viskas kinta...“
Žiauri tiesa užgniaužia kvapą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-17 17:35:11
"laiką veža" - va kas man labiausiai patiko. :) Kita - manau, per melancholiška.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-17 17:15:44
gal lapai su lapais susidubliavo.
medžių lapai - gyvenimo lapai.
bet rudeniškai nuskambėjo
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2008-10-17 16:09:10
vis tiek sieloje dar neturėtų rudenėti :)
Anonimas
Sukurta: 2008-10-17 15:49:20
Gaila, kad dabar lapai šlapi, nečeža..., net ir nelaksto po kelią, paputus vėjui... O man jie taip patinka,