Einu gatve. Po kojom rudeniniai lapai čeža,
Tarytum slysta vienas paskui kitą
Ir švelniai liesdamiesi, laiką veža,
Bandydami kalbėt, kas dar nepasakyta.

Einu gatve. O lapai – sunkios mintys,
Pavargusios nuo saulės ir nuo vėjo,
Ir noras didelis dalintis
Patirtimi, kuri silpnėja...

Ir vėl gatve. Ir lapai krinta,
Atversdami gyvenimo vis naują lapą,
Ir tyliai šnabžda: „Viskas kinta...“
Žiauri tiesa užgniaužia kvapą...