Mielas mano, sensta mūs vaikai,
Jau anūkai šoka diskotekoj.
Betgi tu man jaunas išlikai,
Nors tas laikas ir upeliais teka.
Jau seniai seniai tavi plaukai
Kaip vyšnia pavasarį pražydo.
Aš su nerimu žiūriu ilgai
Ir matau jaunystę lyg pro šydą.
Kai burkuos balandžiais vėl stogai,
Gal pradėkime iš naujo viską.
Tenegriūna pilys dar ilgai,
Kol balti žaibai padangėj tviska.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2008-10-15 22:20:46
...ačiū...
...Tik tas supras -kam paausiai žili,
kas metų brydę tą - kartu nubrido
ir kas kartu džiaugsme ir varguose
neišdavė ir nepaliko vienas kito...
ašiū...būtinai pasiimu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-10-15 21:39:28
Net nustebau... Vieną savo eiliuką pradėjau tais pačiais žodžiais... Čia gal telepatija, ar ką?
Įdomumo dėlei neužilgo įdėsiu... Viltingas eiliukas ir toks pavasariškas. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-10-15 20:18:42
Per jaunas, kad įvertinčiau geru žodžiu.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-15 19:16:34
Nostalgiškas, kiek sentimentalokas, bet visai gražu. Labai patiko vyšnių žiedlapių plaukai.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-10-15 13:43:47
Tokia ir yra tikta meilė.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-15 08:20:54
Va, dėkui. Ir praskaidrinai rytą