Mielas mano, sensta mūs vaikai,
Jau anūkai šoka diskotekoj.
Betgi tu man jaunas išlikai,
Nors tas laikas ir upeliais teka.

Jau seniai seniai tavi plaukai
Kaip vyšnia pavasarį pražydo.
Aš su nerimu žiūriu ilgai
Ir matau jaunystę lyg pro šydą.

Kai burkuos balandžiais vėl stogai,
Gal pradėkime iš naujo viską.
Tenegriūna pilys dar ilgai,
Kol balti žaibai padangėj tviska.