Atleisk pavasariui, tu jam atleisk,
Kai numyluotos obelys užmigo,
O jis nubėgo vėl savais keliais...
Tik jo žydėjimas širdin įsmigo.
O vasara - kaltė tikrai ne jos,
Jei paukščiai ją sugavę išplasnojo,
Kai ji, suklupusi gelsvuos rugiuos,
Vosilką apkabinusi raudojo.
Ruduo nekaltas. Ne, ne jis, ne jis
Savivaliauja, vėl nudraskęs gojų.
Ne jis, tai įsidūkęs lapkritys
Kepurę plėšia ir takelį šluoja.
Atleisk ir žiemai, juk tikrai ne ji
Kalta, jei kartais jautrią širdį gelia,
O tu tą gėlą nuo savęs tolyn veji.
... Ir man, kad aš esu ant tavo kelio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-15 20:17:57
Vosilka vadinama rugiagėlė. Tai žiemkenčių javų piktžolė mėlynais žiedeliais.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-15 19:18:37
O. Vosilkos ir man užkliuvo - žinau, kad tokios gėlės yra, bet tikro jų pavadinimo nepasakyčiau, todėl siūlyčiau autorei su žvaigždute apačioje paaiškinti, tuo labiau, kad ir pats pavadinimas nelabai lietuviškas. Malonus kūrinukas, jausmingas, ne visur tiek sentimentų reikėtų, tačiau visai gražiai iš smulkmenų vaizdas sudėliotas.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-15 08:08:52
Nežinau. Gal ne nuo tos kojos atsikėliau, bet daug smulkių žodelyčių, atsikartojimų supančioja tau būdingą minties laisvę. Supranti, kad yra kažkas gero, bet jau reikia paieškot. Dainuot, kaip įprasta tavo kūrybai, čia būtų sunku.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-15 07:59:29
Vosilka yra rugiagėlė.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-10-15 07:45:06
Ką reiškia "vosilka"? Pirmąkart tokį žodį girdžiu. O eilėraštis toks paprastas, švelnus, yra įdomių įvaizdžių.