Liūtės liūtui

Nenoriu, kad pasaulis mano vardą žinotų.
Tik kad Tu žinotum, jog aš Tavo, Tavo, Tavo. Vienintelė.
Krintančiais lapais ateisiu,
Šypsosiuos Tau paskutiniais šiltais spinduliais,
Sustodama po Tavo blakstienų šešėliu.
Iki begalybės kartosiu: Tu mano, mano, mano. Vienintelis.
Murkiantis liūtas, kurio karčius išglostau
Prieš miegą skaudančiais pirštų galiukais.
Amžinai alkana, amžinai ištroškusi Tavęs.
Leisk šešėliams susigūžusiems praslinkti pro šalį.
Pasiilgau Tau dar nespėjus išeiti...
Luna_

2008-10-13 08:17:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-10-14 13:23:49

Labai aistringas, tokią aistrą nebent mylimajam prieš naktį į ausį pašnibždėti.
Šiaip - per daug kartojama, vien jau pavadinimas atrodo kaip sviestas sviestuotas - tai tik byloja apie blogai pasirinktą rašymo stilių. Pabandykite perskaityti be pakartojimų, juos išmesdama, ir matysite, kad net idėjos beveik nėra.

Vartotojas (-a): nordas

Sukurta: 2008-10-13 10:54:11

Labai, labai geras.