Liūtės liūtui
Nenoriu, kad pasaulis mano vardą žinotų.
Tik kad Tu žinotum, jog aš Tavo, Tavo, Tavo. Vienintelė.
Krintančiais lapais ateisiu,
Šypsosiuos Tau paskutiniais šiltais spinduliais,
Sustodama po Tavo blakstienų šešėliu.
Iki begalybės kartosiu: Tu mano, mano, mano. Vienintelis.
Murkiantis liūtas, kurio karčius išglostau
Prieš miegą skaudančiais pirštų galiukais.
Amžinai alkana, amžinai ištroškusi Tavęs.
Leisk šešėliams susigūžusiems praslinkti pro šalį.
Pasiilgau Tau dar nespėjus išeiti...