Vėl meilė blėsta, vėl jausmai išdyla
Ir plunksna rašo nenumaldomai eiles,
Kad susprogdintų jautrios stygos tylą,
Banga užlietų vystančias gėles.
Mylėti banalu, mylėti tampa nemadinga.
Kodėl gi meilė laikoma tiktai jausmu?
Kodėl mylėti darosi taip sudėtinga?
Ir nebebandom pripažint savų klaidų.
Gal meilė turi būti pažadu mylėti,
Mokėti pripažinti kito svarbą sau,
O dvasinio artumo pakylėti
Sakytume:"Tave aš pažinau..."?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-10 17:10:18
Sunku rašyti apie tokius kilnius jausmus nešabloniškai, atrasti ypatinga. Hm, gal iš dalies pavyko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-10-10 09:21:08
paskutinis labiau sudomino. Gal taip būtų tikslingiau...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-10 08:14:42
"Mylėti tampa nemadinga"
Iš tikrųjų nemadinga.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-10-10 07:19:21
mylėti ir kalbėti nemadinga,
mylint tegalima iškvėpt:
Tave pažint nepavargstu...