Tarp tikėjimo svetimkūnių neatsijosi,
Tikslų sulydytų neperlydysi.
Save į aukštą temperatūrą keldamas
Susvilsi.
Svilėsiais paženklinsi ežerų lelijas,
Paraginsi padangių paukščius
Neatstumti jūrų vandens,
Paaiškinsi, kad tikėti –
Ne vien jausti ir maldauti,
Pasakysi, kad tai gyvenimo religija.
Po lietumi prašysi varlių,
Kad ištrauktų iš basų pėdų svetimkūnius,
Dar prašysies, kad jų sesės rupūžės
Apspjautų juos ir sukurtų laužą
Šermukšnio kamiene,
Kad ten galėtai ateiti,
Kai niekuo nebetikėtai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2005-12-12 19:59:24
gerai, oi gerai. patiko... :-)
:
Sukurta: 2005-12-10 21:27:17
matyt, čia mano asmeninė problema, bet tokios įmantrios eilės man nepatinka. daug gudrių žodžių, o nuoširdumo man ima ir pritrūksta.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-10 19:05:28
Labai man patiko šios eilės. Vaizdžiai sukalbėta apie tuos tikėjimų žodius-užkratus. .. Puiku!
Vienintelę vietelę norėčiau kad sutiktum pataisyti: 'Save į aukštą temperatūrą keliant
Susvilsi' - 'Save į aukštą temperatūrą keldamas...' - taip būtų gramatiškai tiksliau:)