vėjas iš nuogos šakos
išlaužia vaivorykštę
taip šventvagiškai tylu
nė viena arfa galvoje nesuskamba
tik vakarai – nepašerti šunys –
tirpsta po langais
nelieka net minčių – tik raidė –
per ją ir susitiksime
virpančiom rankom
apklostysi rudenį
ir išeisi į dykumą
nuo smėlio užsidegti cigaretę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-10-08 11:54:37
pabaiga labiausiai :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-10-07 21:19:17
toloka JAM eiti,bet juk ir ruduo ilgas?
:)
Anonimas
Sukurta: 2008-10-07 17:05:03
Palikta skaitytojui daug vietelės ir tarp eilučių, ir po jų improvizuoti bei interpretuoti. :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-10-07 11:12:07
Liūdna vienatvė, jei „nei viena arfa galvoje nesuskamba“...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-10-07 10:37:12
būtų lyg ir nieko, tačiau įvaizdžiai šiek tiek atitolę nuo normalios pasąmonės srauto. t.y. ne visi "limpantys' geranoriškai... Koreguočiau žodžių derinius: "iš nuogos šakos išlaužia" - niekaip, nei emocionaliai, nei protu negaliu to derinio sutalpinti, pagrįsti, priimti. "išlaužia" "iš". "nė viena arfa galvoje nesuskamba"- trikdo. "nuo smėlio užsidegti cigaretę". "nuo smėlio - cigaretę", kažkaip nelimpa gramatiškai netgi. (nesakau, kad esu teisi, juk kiekvienas esame skirtingi). Subjektyvūs pastebėjimai...