Santrauka:
mėginau surišti šį tekėjimą, kaip nenutrūkstamą šilumos (nebūtinai tiesiogia prasme) grandį. Praktiškai, reikėtų įžvelgti tame energetinį šaltinį - anglį. Buvusio, esamo gyvenimo spalvas ir praeities - dabarties jungtį, užkonservuotas istorijas, išgaunamas iš gelmės.
suvirpėjo paukštelio širdis
medžio šerdyje
pravirko daina
gal rauda
tūkstantmečių gylyje suanglėjusi
musė
nebeįkyri
tyli
juodas grumstas deginamas vėjo
vandenų nuskalautas
nuplautas
šildo
švarumas gelmės
tyla
krosnies spragsėjime
kibirkšties šokyje
žadina
radaa
2008-10-04 13:21:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-10-07 12:17:21
gėris
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-10-06 12:57:05
"krosnies spragsėjime
kibirkšties šokyje
žadina".
**
Bet nuostabiau
kai verinyje ant Raados krūtinės
šimtemečiai žaidžia
ištraukti gintarai iš gelmės.
Gelmėje Dievas.
Gintaras.
Radaa.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-10-04 17:51:48
Su nuotaika. Strofa su muse man labiausiai patinka. Gerai, kad nėra skyrybos - smagu, kai kaip nori gali perskaityti :) Patiko.
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-10-04 16:19:50
Gera, kai musės nebekalba. Lai tyli.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-04 15:52:16
Daugelį žodžių galima suprasti kaip nori: "nebeįkyri tyli" - kaip veiksmažodžius arba būdvardžius, "švarumas gelmės tyla" - gelmės --> kaip kilmininką arba vardininką. Tai painioja, dėl to niekada nesi tikras, ar teisingai viską supratai, ar skaitai taip, kaip autorė rašė, bet labai jaukūs įvaizdžiai - tokie paprasti, iš kasdienybės, tačiau labai suderinti, vienas kitą papildo, pratęsia vaizdus.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-10-04 13:30:13
paskutinis ... - grynuolis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-10-04 13:28:29
Pabaiga žaviai nutekėjo.