Per visą naktį medžiai lapais verkę
Supylė ant takų margas šūsnis.
Į ragą jau sustiro pievoj erkė
Ir varną jau kankina dusulys.
Ir man taip liūdna, kad net kaukti noris, –
Padangė apsiniaukus ir pilka.
O kaimo „vargšas“ trečias brolis Jonis
Ant kito šono verčias kaip meška.
Ir aš prisnūsčiau, bet graudena vėjas,
Kad kiemo varnos į dausas neskris. –
Ant „grūšios“ tupi, uodegas „akėja“,
Vis karksi, kraipo dideles akis.
O man jų gaila... Vargšės juodasnapės,
Joms sūrio niekas šiuo metu neslėgs,
Tik šmirinėja pro vištidę lapės
Ir skėsčioja raibais sparnais gaidys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-10-02 23:48:55
ką ir bepridurti? tikra atgaiva mano dūšelei tokius kūrinius skaityti: paprasta, aišku, gražu, daininga... net nereikia įtempti mano pavargusios smegeninės: vaizdas prieš akis ir dar truputį su šypsenėle bei vaikystės pasakom kvėpuoja.... man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2008-10-02 20:09:06
Kokiais paparastais, rodos, kasdieniškais žodžiais, gebate suskurti mažą stebuklą! Bravo.
Anonimas
Sukurta: 2008-10-02 19:57:16
alsuoja lietuviškomis pasakomis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-10-02 18:47:44
Graži, vaizdinga kalba. Žavus ir linksmas rudens peizažas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-10-02 18:44:15
rudens kaimo idilė
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-10-02 18:25:43
O aš vis maniau, kodėl net didmiestyje tiek daug šiukšlynų? Dabar supratau: iš gailesčio varnoms.