Per visą naktį medžiai lapais verkę
Supylė ant takų margas šūsnis.
Į ragą jau sustiro pievoj erkė
Ir varną jau kankina dusulys.

Ir man taip liūdna, kad net kaukti noris, –
Padangė apsiniaukus ir pilka.
O kaimo „vargšas“ trečias brolis Jonis
Ant kito šono verčias kaip meška.

Ir aš prisnūsčiau, bet graudena vėjas,
Kad kiemo varnos į dausas neskris. –
Ant „grūšios“ tupi, uodegas „akėja“,
Vis karksi, kraipo dideles akis.

O man jų gaila... Vargšės juodasnapės,
Joms sūrio niekas šiuo metu neslėgs,
Tik šmirinėja pro vištidę lapės
Ir skėsčioja raibais sparnais gaidys.