pabūk...

Santrauka:
minties nuotrupa
Neišeik iš savęs –
dar pabūki truputį,
pavilioki ir pradinki,
lyg nebūtumei buvus...

Lyg laikas nereikštų,
tiek pat, kiek tu man,
lyg jausmas prapultų
beprasmiuose žodžiuos...

Neišeik iš savęs,
kai skaičiuosime laiką,
beprasmį ir paiką,
bet, deja, atbulai...
Baltas lapas

2008-10-01 05:49:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2008-10-15 08:39:39

Graži replika. Nebūtina kiekviename eilėraštyje viską praeit nuo Adomo ir Ievos iki šiandien.

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-10-02 20:19:36

Bet gyvybės tai yra.Nuoširdus kalbėjimas.Daina .

Anonimas

Sukurta: 2008-10-01 20:40:05

Tauškalas toks, reikėtų daugiau idėjos, ne tik skambumo.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-10-01 18:36:44

Ką gi, matyt viliojimas patinka. :) O atbulai vaikšto tik vėžiai :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-10-01 14:21:14

Daina... Jausminis, o apie juos - kalbėti sudėtinga. Ir reikšti juos pakankamai sunku:)))

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-10-01 13:45:44

paviliok ir pradinki,
lyg nebūtumei buvus...

O aš taip nesakyčiau... Pakeisčiau: Neviliok ir pradinki, lyg nebūtumei buvus...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-10-01 09:27:45

Geriausiai tiktų į Moksleivių kūrybą. Iki tikro eilėraščio dar labai daug reikia.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2008-10-01 09:21:06

Visai gražiai užsibaigia...