pabūk...

Neišeik iš savęs –
dar pabūki truputį,
pavilioki ir pradinki,
lyg nebūtumei buvus...

Lyg laikas nereikštų,
tiek pat, kiek tu man,
lyg jausmas prapultų
beprasmiuose žodžiuos...

Neišeik iš savęs,
kai skaičiuosime laiką,
beprasmį ir paiką,
bet, deja, atbulai...
Baltas lapas