Virš onkologijos ligoninės nušvito saulė,
Pavasarėjanti šį paskutinį (?) rudenį,
Ar gali būti tai tiktai saviapgaulė –
Ką šitiek metų įsispyręs kruopščiai gludini?!
Pro lango plyšį įkrenta tau lapai,
Ant jų iš Antikos laiškai Lucilijui,
Nekonfiskavo tie įžūlūs metai,
Nes abejinga išmintis grasinimui.
Mieli draugai, jūs paštininkai-medžiai,
Gal žinot, kur dabar senukas Seneka?
Pro tūkstantmečius skverbias skradžiai
Ir net galinguosius ištinka panika…
Rudens rūke pikčiurniški navikai
Chemoterapijos – žiemos nelaukė,
Išnyko mirtys, priešai, išdavikai –
Virš onkologijos ligoninės nušvito - - - saulė...
2008 09 05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2008-10-29 11:20:46
aga..
Anonimas
Sukurta: 2008-09-29 17:08:56
Kad dažniau tik prašvistų...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-29 13:19:22
Skausmingas tiek, kad apie jokią raišką nebesinori kalbėti.
Tegu šviečia saulė.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-09-29 10:10:07
džiuginančiai liūdnas...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-29 10:09:33
Saule, saulele, sauluže, šviesk virš ligoninės vasarą ir žiemą, dieną ir naktį...