Virš onkologijos ligoninės nušvito saulė,
Pavasarėjanti šį paskutinį (?) rudenį,
Ar gali būti tai tiktai saviapgaulė –
Ką šitiek metų įsispyręs kruopščiai gludini?!

Pro lango plyšį įkrenta tau lapai,
Ant jų iš Antikos laiškai Lucilijui,
Nekonfiskavo tie įžūlūs metai,
Nes abejinga išmintis grasinimui.

Mieli draugai, jūs paštininkai-medžiai,
Gal žinot, kur dabar senukas Seneka?
Pro tūkstantmečius skverbias skradžiai
Ir net galinguosius ištinka panika…

Rudens rūke pikčiurniški navikai
Chemoterapijos – žiemos nelaukė,
Išnyko mirtys, priešai, išdavikai –
Virš onkologijos ligoninės nušvito - - - saulė...

2008 09 05