Gulbės šnypščia garsiau.
Gyvenimas bėga sava vaga.
Gulbės šnypščia garsiau.
Šitas jausmas gyvavimo.
Gulbės šnypščia garsiau.
Toks jutimas į vakarus.
O kas tada,
Kai pamėklės sužėlę?
O kas tada,
Kai lietus eina šėmais?
Gal nežinau,
Kaip pavasariai slenka.
Gal nemačiau,
Kaip pelkės užanka.
Dar pabūki, brolau.
Neišeiki į nežinią.
Dar pabūki, brolau,
Lyg tas jausmas gyvenimo.
Išeinu, pareinu
Tartum žuoliai į nebūtį.
Gal tik taip suprantu
Šitą jausmą gyvenimo.
Dar pabūki, brolau.
Neišeiki į nebūtį.
Lyg save pajutau
Ugnies rusenime.
Brolau, brolau.
Ar matai – saulė teka.
Brolau, brolau
Mano sakmės kuždena.
O dabar nurimstu,
Lyg tas jausmas į vakarus.
Brolau, brolau,
Uždekim žvakę.
Lai ugnis plevenasi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-29 17:11:17
Jaučiu vidinę jėgą, bet siūlyčiau išlaisvinti kūrinį, atskleisti patį branduolį.