Gulbės šnypščia garsiau.
Gyvenimas bėga sava vaga.
Gulbės šnypščia garsiau.
Šitas jausmas gyvavimo.
Gulbės šnypščia garsiau.
Toks jutimas į vakarus.

O kas tada,
Kai pamėklės sužėlę?
O kas tada,
Kai lietus eina šėmais?

Gal nežinau,
Kaip pavasariai slenka.
Gal nemačiau,
Kaip pelkės užanka.

Dar pabūki, brolau.
Neišeiki į nežinią.
Dar pabūki, brolau,
Lyg tas jausmas gyvenimo.

Išeinu, pareinu
Tartum žuoliai į nebūtį.
Gal tik taip suprantu
Šitą jausmą gyvenimo.

Dar pabūki, brolau.
Neišeiki į nebūtį.
Lyg save pajutau
Ugnies rusenime.

Brolau, brolau.
Ar matai – saulė teka.
Brolau, brolau
Mano sakmės kuždena.

O dabar nurimstu,
Lyg tas jausmas į vakarus.
Brolau, brolau,
Uždekim žvakę.

Lai ugnis plevenasi.