Santrauka:
Čia tik tyli širdies kalba
Prakalbinkit svajonę,
kai rymo tyli vakarais.
Pagirdykit sielą kaip medį,
kai nesulaukia lietaus...
Nusišypsokit širdimi,
Ne akimis,
kurios slypi po kauke.
Dainuokit tik mintimis,
kai vaikšto apgaulė.
Prakalbinkit medį kaip širdį.
Paglostykit dainą miške,
į širdį svajonė sugrįžta,
tylia vakarine malda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-28 12:37:33
Taip, sveikinimai debiutantei ŽŽ! Siūlyčiau atsisakyti "kaukės" įvaizdžio; akių-širdies motyvėlio - per dažnai girdimi jie. Liepiamoji nuosaka visame eilėrašty ne visai maloniai nuteikia, tad gal pavyktų sukombinuoti kitaip? Išties neblogai, ieškokite, dirbkite. Sėkmės!
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-28 10:06:33
Su debiutu. Kritikuosiu (truputį) kitą kartą.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-09-27 20:03:36
kai vaikšto apgaulė.... reik ieškoti tiesos, ne dainuoti