Norėjau parašyti įmantriai,
Kad obuoliai ištryško sultim,
Prasikalė rausvi rugiai,
O pusplikė dirva pradėjo kurti!
Nuo žaižaruojančių spalvų
Jos mūza rūškana prabudo
Ir inkštauja katės balsu –
Sudrums ramybę optimistui grūdui.
Ir tam visam dvilypume
Užgimstu Aš – tai obelim, tai kerpe.
Ruduo nepalietė manęs,
Skaudu. Tačiau buvau teisi:
Dirva eiliuoja, grūdas verkia.
Vynas
2008-09-27 09:17:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-27 20:23:10
Geras darbas. Sako, kad tiesa - vyne.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-09-27 17:40:16
Puikiai.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-27 17:40:11
Žaviai. :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-27 09:54:56
Išbaigtas. Paskutinės dvi eilutės gražiai įrėmina visuminę teksto metaforą.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-27 09:44:09
Kažkur viduryje susiūbavo vidinis ritmas...