Norėjau parašyti įmantriai,
Kad obuoliai ištryško sultim,
Prasikalė rausvi rugiai,
O pusplikė dirva pradėjo kurti!
Nuo žaižaruojančių spalvų
Jos mūza rūškana prabudo
Ir inkštauja katės balsu –
Sudrums ramybę optimistui grūdui.
Ir tam visam dvilypume
Užgimstu Aš –  tai obelim, tai kerpe.
Ruduo nepalietė manęs,
Skaudu. Tačiau buvau teisi:
Dirva eiliuoja, grūdas verkia.