Aš nenoriu to dangaus matyti,
To, ką mėto vasaroj žaibus –
Lyg geltonos chrizantemos švyti
Ir užlieja nerimu sapnus.
Man tikrai gražiausias metų laikas,
Kai klevai nuauksinti spalvom,
Kai į lapų šūsnį tarsi vaikas
Galiu krist ir keltis nenorom.
Palengvėjo – medžiai atsidūsta...
Ir klausais šlamėjimo, klausais...
O apnuogintoj paukštelio gūžtoj
Nardo vėjas rudenio plaukais.
Gal graudoka, bet liūdėt neverta:
Sustabdyti noriu laiką tą
Ir prie rudenio geltonų vartų
Prisiliesti lūpom ir kakta,
Kad tą saulės skaistų mirksnį
Sugrąžint galėčiau vėl ir vėl,
Kai siaurutis spindulėlis mirksi
Lapuose, ore, žalioj žolėj!
2005 03 11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-09-26 18:04:13
'...ir prie rudenio vartų noriu prisiliest lūpomis ir kakta...'gražiai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-26 16:25:00
šiame eilėraštyje pasigedau tau būdingo sklandaus laisvumo. Tarsi gintum nuomonę pati nebūdama tuo užtikrinta. Tradicinėje formoje, kaip žinai, yra be galo daug prirašyta, todėl tenka būt labai atsakingu už kiekvieną žodį, kiekvieną metaforą.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-26 16:16:24
Labai jau deklaratyvus...
Pasigendu autorės kūryboj originalesnės metaforos paieškų.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-26 14:19:30
Gal graudoka, bet liūdėt neverta:
Sustabdyti noriu laiką tą
Ir prie rudenio geltonų vartų
Prisiliesti lūpom ir kakta,
...skambus , lyriškas ir neapsakomai jaudinantis...puikūs vaizdiniai užburia...taip artima čia...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-09-26 14:17:50
Kaip nuostabu, kad kiekviename metų laike surandi šitiek grožio... Surandi ir daliniesi su kitais...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-09-26 13:21:22
Man tikrai gražiausias metų laikas,
Kai klevai nuauksinti spalvom - Tiesiai į širdį:)
Patinka Jūsų eilėse natūraliai lyriška ir vaizdi kalba, poetiškas gyvumas, kuris nustelbia ir tarsi pateisina ir tas pasitaikančias dažnai girdėtas poetines išraiškas.