Vakar buvo,
o šiandien nėra.
Tik stiklinė,
šlepetės,
kiek suvelta ligoninės lova.
Jos nekloja,
dar laukia,
deja –
iš to skyriaus
dažniausiai nė vienas negrįžta
namolio.
O tikėjo,
kalbėjo – praeis,
dar bus grakščios
ištinusios kojos.
Dar stovės ant tiltelio,
kai lėks
traukiniai
į gyvenimą,
tą, kuris nesugrįžtamai
tolo.
kielė
2008-09-23 09:13:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Grėjus
Sukurta: 2009-01-05 11:41:33
Neturiu ką komentuot. Puiku
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-23 17:40:37
Tas tiltelis...ima kartais ir išduoda...kad jį kur.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-09-23 12:32:27
Persipynę skausmas, viltis, realybė.
Palietė.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-09-23 11:24:59
nuostabiai išreikšta mintis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-09-23 11:04:42
Kiele, kojytės tavo mažytės, sparnai greitesni. Jais pasikliauki labiau.
Čia truputį kaip moku, taip juokauju- o be juokų: protingas eilėraštis.
Būk laiminga.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-23 09:31:06
O tikėjo,
kalbėjo – praeis,
dar bus grakščios
ištinusios kojos.
...jaudinantis...būties trapumu...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-09-23 09:17:17
Skaudi tiesa.