Jeigu būti paukščiu,
Tai ne šiurena kokiu
Ar nuleidusiu snapą
Instinktų vergu.
Jeigu būti paukščiu,
Tai tikrai ne kitokiu
Kaip simboliu laisvės,
Kaip klusnumo priešu.
Paskui minią teeina
lietuviai žvirbleliai,
Ir sparnus tesuskleidžia,
Kam dvasna širdyje.
Pasilaidokim patys, lietuviai broleliai,
Jei mums vietos per maža
Tyliam danguje.
Ir snapus, ir plunksnas jau vienodai mes dažom...
Ką kalbėt apie spalvą minčių?
O visuomenė klykia nustebus:
- Kam mums reik tų, kitokių – gaidžių?
Prakeiktieji balandžiai,
Ne skrendantys,
Šliaužiantys pilkuoju bulvaro taku.
Juodus tuflius jums laikas matuotis!
O aš sakalo eisena, siluetu
Kryptingai kalnų pusėn
Nueinu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-23 00:28:11
O visuomenė klykia nustebus:
- Kam mums reik tų, kitokių – gaidžių?
...gaidžiai turi būti geros veilės ir mylėti savo višteles... turėjau aš tokį vištidėje, tai ant ančių tik lipo, teko iškrypėlį tą „į nuostolius nurašyti“, nes perekšlės visos buvo neapvaisintos per jo kvailą nukrypimą... laimei, kad kaimynas turėjo porą puikių gaidžių, tai išgelbėjo mano višteles, vieną šaunų gaidelį mano paukštynui padovanojęs...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-09-22 21:48:23
mondras lapins