vakar
     kai nebuvo rytoj
  jėzus pasikorė vitražuose      
ir kraujas ištekėjo
  stiklais
     spalvotais
          girdi
        kaip
     aimana
sudūžta
neregys apčiuopė
     bėgantį
        jį
         iš ten
nelaužyk manęs
       aš ne
  duona
atsitrenkė į garsą
jis sakė
      kad
       viskas
          apleista
kad juokiasi
           žaibas
         po
   oda ir
gelsvas vitražas
       paseks jėzaus
             pėdsaku
       pantomimos teatro
gatvėmis
  į  pakelės tylą
       įskilusią
              kuri
         kaip
  moteris mėtosi

   nereikalinga