kryptis
vakar
kai nebuvo rytoj
jėzus pasikorė vitražuose
ir kraujas ištekėjo
stiklais
spalvotais
girdi
kaip
aimana
sudūžta
neregys apčiuopė
bėgantį
jį
iš ten
nelaužyk manęs
aš ne
duona
atsitrenkė į garsą
jis sakė
kad
viskas
apleista
kad juokiasi
žaibas
po
oda ir
gelsvas vitražas
paseks jėzaus
pėdsaku
pantomimos teatro
gatvėmis
į pakelės tylą
įskilusią
kuri
kaip
moteris mėtosi
nereikalinga