jie minta pėdsakais ir karuselių dažais
ir kas man pasakys kur jie baigias
kai neturi ką veikt vakaro palangės
šimtą metų ten dyla veidas tas
raudona raudona šviesa
jie paspringo pėdsakais ir karuselių dažais
nes kažkas juokiasi į šešėlį veido to
kišenės prigrūstos neužbaigtų daiktų vardais
nors moka skaityti tai ką parašyt nespėjo
laiptai laiptai laiptai
ne
buvo
tikriausiai
spiralėse pasirodo ir raudonais balsais
pasikinkę laiką joja jie
ten kur stoviu vidury alėjos mėlynos
ir groju mintimis
iš stiklo lietomis
sudūlėjo sudūlėjo pavėjui
vis tiek nieko naujo o ir seno nebėra
alėja užkasė kelius ir dangus išjungtas
karuselės dar atjoja ir neranda vietos
nes pasirodo veidas pro išėjusius metus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-09-21 12:01:39
mintys geros, kerta giliai ir skaudžiai.Žodžio poveikis stiprus.