Santrauka:
Aš negaliu be jos:)
Tai ne eilės prie laužo – smuikuojančios vakaro raudos,
Nurausvėjus padangėj išskridusių paukščių klyksmais.
Ne kalbėjimas tai, o tik jūra, kur debesys maudos,
Skaudžiai šaukianti fleita gličios sutemos pamiškiais.
Ne iš karo sugrįžtam – tik meilės subadę šešėlius
Vis prie žemės artėjam – už vėjo juokus pasmerkti.
Nesopėjo taip niekad, kol ji vakarais nesugėlė,
Kai smuikavo vaizduotėj iš krištolo žodžiai daužti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-09-20 23:29:51
smuikavo krištolo žodžiai ...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-09-20 21:25:20
"Ne iš karo sugrįžtam – tik meilės subadę šešėlius "... Puikiai perduotas tas sugrįžimas iš dar vieno paklydimo -nemeilės.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-09-20 20:09:10
stiprus rimas.. žodžiai plaukte plaukia.. bei nuostabi mintis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-09-20 12:33:52
kalbėjimas žmogui į širdį.Taip giedra ir gera.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-09-20 12:17:07
Ne iš karo sugrįžtam – tik meilės subadę šešėlius
Vis prie žemės artėjam – už vėjo juokus pasmerkti.
...jausmingai ir nuoširdžiai liejasi graži poetiška melodija...